Patarimai smulkiam miško savininkui
Įžanga
Miško savininkui dažnai kyla klausimų, kaip tinkamai prižiūrėti mišką, kada jį kirsti ir kaip teisingai įvertinti jo vertę. Miškas nėra tik vienkartinis pajamų šaltinis – tai ilgalaikė investicija, kurios vertė auga tinkamai ją prižiūrint ir priimant apgalvotus sprendimus.
Miško vertė
Dažnai susiduriu su tuo, kad miško savininkas net neįsivaizduoja savo miško vertės. Lietuvoje neturime stiprių privačios miškininkystės tradicijų, todėl dažnai manoma, kad iš miško naudą galima gauti tik iškirtus jį plynai. Tačiau kirtimai nėra vien plynieji – yra ir keletas tarpinių (einamųjų) kirtimų, kuriais galima iškirsti apie 20–30 % užaugintos medienos kiekio.
Miško vertė auga kasmet, nes Lietuvoje miškas vidutiniškai priauga apie 7 m³/ha medienos per metus. Tai reiškia, kad jo vertė kyla dėl medienos prieaugio, o pačios medienos kaina auga, kuo arčiau kirtimo laikotarpis. Todėl parduodant mišką labai rekomenduoju sužinoti jo amžių, galimus artimiausius kirtimus, sukauptą medienos kiekį. Preliminariai tai sužinoti galite kreipdamiesi į Valstybinės miškų tarnybos vietinį inspektorių, o tikslų įvertinimą gali atlikti miškininkas.
Miško priežiūros darbai
Norint turėti našų ir sveiką mišką, reikėtų juo rūpintis. Pati pradžia – užsodinimas aukštos genetinės kokybės sodmenimis, kuriuos tiekia miško medelynai. Vėliau seka tinkama priežiūra: augmenijos šalinimas, kol sodinukai praauga, krūmų ir nepageidaujamų stelbiančių rūšių šalinimas. Spygliuočių sodinukus reikia purkšti repelentais kiekvieną rudenį, apsaugant juos nuo žvėrių nuėdimo, kol jų viršūnė pasiekia briedžiui nepasiekiamą aukštį. Vėliau, nuo maždaug 30 metų, reikėtų atlikti retinamuosius kirtimus, kurie jau yra komerciškai naudingi.
Neatlikus šių darbų, miško kokybė smarkiai nukenčia. Pavyzdžiui, neapsaugotą repelentais pušį stirna gali nugraužti jau per pirmąją žiemą. Nešienautos avietės neleidžia prasimušti spygliuočių sodinukams, todėl iš jų išlieka tik pavieniai. Laiku nepašalinus drebulių ataugų, vietoj pasodinto beržyno galite gauti drebulyną. Mažiausiai priežiūros reikalauja beržas; ąžuolas be intensyvios priežiūros neužauga; didžiausią medienos kiekį sukaupia spygliuočiai. Tačiau gryni eglynai turi didelę riziką būti pažeisti žievėgraužio tipografo dar nepasiekus brandaus amžiaus.
Miško kirtimo darbai
Nedaug apie mišką suprantančiam savininkui kirtimo darbai atrodo labai sudėtingi, todėl dažniausiai parduodamas visas sklypas. Iš tiesų viskas nėra taip sudėtinga. Galima parduoti mišką iškirtimui (stačiu mišku) – tai pelningiausias būdas, per daug nevargstant. Tereikia gauti kirtimo leidimą savo miškui bei sužinoti tikslų parduodamos medienos kiekį. Tada belieka pasiūlyti 5–10 tame rajone dirbančių įmonių ir parduoti didžiausią kainą pasiūliusiai. Dažniausiai didžiausią kainą duoda stambiausios lentpjūvės, turinčios ir miško kirtimo padalinius – kai kurios iš jų turi net automatinę iškirstos medienos tūrio skaičiavimo liniją, todėl atpuola bet kokia apgavystės dėl kiekio galimybė. Šios įmonės iškerta, išsiveža medieną už iš anksto sutartą kainą, palikdamos sutvarkytas kirtavietes. Svarbu, kad sutartyje būtų numatyta, jog medienos pirkėjas privalo laikytis Miško kirtimo taisyklių bei kitų miško kirtimus reglamentuojančių įstatymų, taip pat atsako už kelių būklę išvežant medieną.
Kaip brangiausiai parduoti savo mišką?
Rinkoje veikia daug tarpininkų, kurie vėliau jūsų mišką perparduoda galutiniam pirkėjui, todėl reikėtų surinkti bent 5–10 pasiūlymų, kad gautumėte sąžiningą kainą. Miške esančios medienos kaina didėja, kuo arčiau galimi kirtimai, todėl verta sužinoti, kiek ir kokios medienos jūsų miške yra bei kada kirtimai galimi. Jei kirtimai galimi jau dabar, verta pačiam išsiimti kirtimo leidimą – net jei parduosite visą sklypą, tai smarkiai padidina tikimybę gauti sąžiningą kainą, nes tiek jūs, tiek būsimas pirkėjas tiksliai žino, kas perkama.
Jei iki kirtimų liko nedaug laiko, siūlyčiau palaukti, kol jie taps galimi – tuomet galite išlošti 20–30 % pardavimo kainos. Jei iki kirtimų dar 10 ar daugiau metų, į mišką galite žiūrėti kaip į investiciją, nes Lietuvos miškuose kasmet vidutiniškai priauga apie 7 m³/ha medienos – t. y. miško vertė auga tiek dėl didėjančio medienos kiekio, tiek artėjant prie kirtimo amžiaus.