Kirtimų rūšys

Kodėl miškas kertamas?

Miško kirtimas miško savininkui yra tas pats, kas derliaus nuėmimas ūkininkui. Skirtumas tik tas, kad miškas auga dešimtmečius, todėl šis „derlius“ nuimamas kur kas rečiau. Galbūt todėl tai ir buvo vadinama medžiapjūte.

Kodėl miškui reikalingi pagrindiniai kirtimai?

Kaip ir kiekvienas gyvas organizmas, medis turi savo gyvenimo ciklą. Lietuvoje pagrindiniai kirtimai leidžiami tik biologinę brandą pasiekusiame miške, t. y. kai miškas nustoja augti ir pradeda po truputį irti. Sumažėja jo paskleidžiamų sėklų kiekis, atsiranda vidinis puvinys, vis daugiau medžių „iškrenta“ dėl ligų ar gamtinių negandų. Tankumas sumažėja tiek, kad pradeda užtekti šviesos trako krūmams ir paparčiams. Tačiau dėl atsiradusių trako krūmų savaiminis atsikūrimas tarp senų medžių sunkiai įmanomas.

Vis labiau retėjant seniesiems medžiams, buvęs gražus miškas tampa lazdynu. Atlikus pagrindinius kirtimus prieš atsirandant trakui ir atsodinus mišką, jis atsinaujina. Tinkamai prižiūrint, per 10 metų jaunuolynas praauga žmogų.

Naujas ciklas įsibėgėja. Savaime suprantama, kiekvienas miško savininkas nori ekonominės naudos iš savo miško. Tačiau nebūtina jo iškirsti visiškai plynai. Tam ir yra skirtingos kirtimų rūšys.

Kodėl miškui reikalingi tarpiniai (einamieji) kirtimai?

Miško pradžioje pasodinama 2 000–3 000 sodinukų viename hektare. Dar pridygsta savaiminukų. Brandžiame miške būna tik apie 500–600 medžių. Taigi, medžiams augant, jiems reikia daugiau vietos ir tame pačiame plote jų telpa mažiau. Tad silpnesni medžiai turi būti iškertami arba jie „iškrenta“ patys.

Atliekant tarpinius kirtimus, žmogus gali pats atrinkti „ateities medžius“ ir pašalinti trukdančius jiems augti. Kartu galima gauti ir ekonominę naudą. Spygliuočių miške tinkamai atliekant visus tarpinius kirtimus iš jų galima gauti beveik tiek pat medienos, kiek iš pagrindinių plynųjų kirtimų.

Pagrindiniai plynieji kirtimai

Visas plotas kertamas plynai. Taikoma brandžiuose vienaamžiuose miškuose, pasiekusiuose kirtimų amžių. Dažnai tai ekonomiškai efektyviausias būdas, nes visas derlius nuimamas iš karto, paliktų medžių neišvarto vėjas ir pan.

Atkūrimas lengviausias, nes galima paruošti dirvą ir sodinti norimą medžių rūšį. Naujos miško kartos neužgožia paliktų medžių šešėlis, o jų šaknys neatima didžiosios dalies vandens. Trūkumas – estetinis vaizdas, nes pastaruoju metu visuomenė piktinasi plynaisiais kirtimais. Tačiau naujajai kartai pasiekus 1,5–2 m aukštį, imama džiaugtis atsinaujinusiu mišku.

Pagrindiniai atvejiniai kirtimai

Vykdomi šlaituose, pakelėse, nedideliuose miškeliuose, saugomose vietovėse. Kertama per 2–4 kartus, brandžių medžių kiekį mažinant palaipsniui. Kiekvienas kitas kirtimas vykdomas tada, kai iškirstuose plotuose savaime atsikuria nauja miško karta.

Atkūrimas sudėtingas, nes antru ir vėlesniais atvejais kertant brandžius medžius naujoji miško karta smarkiai aplaužoma. Tačiau sukuriamas „lengvesnis“ atsikūrimo vaizdas. Tame pačiame plote dar būna ir seni medžiai, ir jau pusmetrį paaugę naujieji medeliai. Tačiau po paskutinio kirtimo dar reikėtų pasodinti stambesnius sodmenis vietoje kirtimo metu nulaužtųjų.

Atrankiniai kirtimai

Vykdomi nevienaamžiuose miškuose, taip pat saugomose teritorijose. Išimami pavieniai subrendę ar perbrendę medžiai.

Einamieji (tarpiniai, retinimo) kirtimai

Iš bręstančio miško išimami medžiai, kurie trukdo augti „ateities medžiams“. Labai svarbi kirtimo priežiūra, nes tam tikrais atvejais kirtėjai gali paimti kokybiškiausius medžius, palikdami mažiau vertingus, arba iškirsti per daug ir palikti pernelyg retą medyną.

Sanitariniai kirtimai

Iškertami sergantys ir nusilpę medžiai, siekiant sustabdyti ligų ar kenkėjų plitimą. Dažniausiai taikomi pušims šakninės pinties židiniuose ir eglėms, apniktoms žievėgraužio tipografo. Taip pat šalinami po stiprių vėtrų nulaužti ar išversti medžiai, siekiant išvengti potencialių kenkėjų židinių. Reikėtų žinoti, kad jau nudžiūvę medžiai nebėra pavojingi gyviems medžiams, tad jų šalinti nebūtina.

Jaunuolynų ugdymas

Smarkiai retinami iki 20 metų jaunuolynai. Paliekami „ateities medžiai“. Šis retinimas labiausiai nulemia būsimo miško vertę. Mediena smulki, komercinis jos ištraukimas neapsimoka, tad ji paliekama miške supūti. Nacionalinė mokėjimo agentūra suteikia ES paramą šiems kirtimams, kuri beveik padengia ugdymo kaštus. Paramos gavimas nesudėtingas.

Kuri kirtimų rūšis taikoma mano miške?

Tai priklauso nuo miško amžiaus, miškų apsaugos grupės, medyno rūšies ir tankumo. Taip pat nuo prieš tai buvusių kirtimų ir savininko poreikių. Tarkime, vietoje plynųjų kirtimų galima vykdyti atvejinius ar atrankinius ir turėti rekreacinį mišką poilsiui.