Kirtimų rūšys

Įžanga

Miško kirtimas miško savininkui yra tas pats, kas derliaus nuėmimas ūkininkui. Skirtumas tik tas, kad miškas auga dešimtmečius, todėl šis „derlius“ nuimamas kur kas rečiau. Galbūt todėl tai ir buvo vadinama medžiapjūte.

Kodėl miškui reikalingi pagrindiniai kirtimai?

Kaip ir kiekvienas gyvas organzimas, medis turi savo gyvenimo ciklą. Lietuvoje pagrindiniai kiritmai ledžiami tik biologinę brandą pasiekusiame miške. T,y kai miškas nustoja augti ir pradeda po truputi įrti. Sumažėja jo paskleidžiamų sėklų kiekis, atsiranda vidinis puvinys, vis daugiau medžių “iškrenta” nuo ligų ar gamtinių negandų. Tankumas mažėja, tiek kad pradeda užtekti šviesos trako krūmams, paparčiams. Tačiau dėl atsiradusiu trako krūmų savaiminis atsikūrimas tarp senų medžių sunkiai įmanomas.

Vis labiau retėjant seniesiems medžiams, buvęs gražus miškas tampa lazdinynų. Atlikus pagrindinius kirtimus prieš atsirandant trakui bei atsodinus, miškas atsinaujina. Tinkamai prižiūrint, per 10m praauga žmogų.

Naujas ciklas įsibėgėja. Savaime suprantama, kiekvienas miško savininkas nori ekonominės naudos iš savo miško. Tačiau nebūtina jo kirsti visiškai plynai. Tam ir yra daug kirtimo rušių.

Kodėl miškui reiklaingi tarpiniai (einamieji) kirtimai

Miško pradžioje pasodinami 2000-3000 sodinukų viename ha. Dar pridygsta savaiminukų. Brandžiame miške būna tik apie 600-500 medžių. Taigi, medžiams augant jiems reikia daugiau vietos ir tame pačiame plote jų telpa mažiau. Tad silpnesnį medžiai turi būti iškertami arba jie “iškrenta” patys.

Atliekant tarpinius kiritmus, žmogus gali pats atrinkti “ateities medžius” ir pašalinti trukdančius jiems augti. Tuo pačiu gauti ekonominę naudą. Spygliuočių miške tinkamai atliekant visus tarpinius kiritmus ir jų galima gauti beveik tiek pat medienos kiek iš iš pagrindinių plynųjų kiritmų.

Pagrindiniai plynieji kirtimai

Visas plotas kertamas plynai. Taikoma brandžiuose vienaamžiuose miškuose, pasiekusiuose kiritmų amžių. Ekonomiškai naudingiausias būdas, nes nuimamas visas derlius iškart, paliktų medžių neišvarto vėjas ir pnš.

Atkūrimas lengviausias, nes galimas dirvos paruošimas, galima sodinti norimą medžių rūšį. Naujos miško kartos neužgožia paliktų medžių šešlis bei jų šaknys nenusiurbia didžiosios dallies vandens. Trūkumas – nebent estatinis vaizdas, nes paskutiniu metu visuomenė pikitinasi plynaisiais kiritmais. Tačiau naujajai kartai pasiekus 1,5-2m imama džiaugtis atsinaujinusiu mišku.

Pagrindiniai atvejiniai kirtimai

Vykdomi šlaituose, pakelėse, nedideliuose miškeliuose, saugomose vietovėse. Kertama per 2-4 kartus mažinant brandžių medžių kiekį palaispniui. Kiekvienas sekantis kirtimas vykdomas tada, kai iškirstuose plotuose savaime atsikuria nauja miško karta.

Atkūrimas sudėtingas, nes antru ir sekančias atvejais kertant brandžius medžius, ta naujoji miško karta smarkiai aplaužoma. Tačiau sukuriamas “lengvesnis” atsikūrimo vaizdas. Tame pačiame lauke dar būna ir seni medžiai, ir jau pusmetrį paaugę naujieji medeliai. Tačiau po paskutinio kiritmo dar reikėtų pasodinti stambesnius sodmenis vietoj kiritmo metu nulaužtųjų.